2015-03-01 00:00:00

-

MAITINIMO IR APGYVENDINIMO PASLAUGOS

Užsakydami paslaugas Jaunimo sodyboje,  jūs kartu remiate ir fondo globojamus vaikus bei jaunuolius iš skurdžių šeimų, tuo pačiu prisidedate prie fondo išlaikymo ir plėtros. Dėkojame Jums.

Tel.: 8 62712522


Plačiau
 
2012-02-28 15:47:05

-

% parama

Skirkite 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio Jaunimo sodybai


Plačiau
 

Kunigo H.Šulco biografija


kunigas H.S.jpg
 
JAUNIMO    SODYBOS   ĮKŪRĖJAS
 

           Hermanas Jonas Šulcas (Hermann Hans Schulz), Lietuvos kunigas salezietis, misionierius, globos namų, amatų mokyklos ir gimnazijos Ruandoje ir Jaunimo sodybos Kretingos r., Kėkštų kaime, steigėjas, gimė 1939 metų spalio 29 dieną Klaipėdos vokiečio liuterono ir katalikės Elžbietos Mockutės, kilusios iš Abakų kaimo (Kretingos rajonas), šeimoje.

1945 metų kovo mėnesį, artėjant Antrojo pasaulinio karo frontui ir šeimai traukiantis nuo artėjančios Raudonosios armijos, kunigo tėvas žuvo apšaudymo metu. Likusi našle, mama su šeima apsigyveno Liuneburge (Vokietija), kur iki šiol tebegyvena kunigo brolis.

Būsimasis kunigas lankė Vasario-16 osios gimnaziją Hiutenfelde , kuri buvo išlaikoma rėmėjų lėšomis. Nenorėdamas „būti pašalintas dėl neramaus būdo“, persikėlė į Saleziečių berniukų gimnaziją Italijoje. Vėliau H. J. Šulcas baigė pedagogiką ir filosofiją Salesiano institute („Instituto Salesiano Feglizzo“) ir įgijo teologijos licenciato kvalifikaciją. 1968 metais buvo įšventintas kunigu.

1969-1971 metais dirbo Vasario 16-osios gimnazijos (Vokietija) kapelionu, bendrabučio vedėju ir sporto mokytoju. Saleziečiams perėmus misiją Brazilijoje, 1971–1975 metais ten ėjo vikaro pareigas, o San Paule dirbo su jaunimu.

Nuo 1978 metų H. J. Šulcas - misionierius Ruandoje, Mušos kaime, esančiame už 60 km nuo sostinės Kigalio. Pramokęs vietos kalbos ir pradėjęs misionierišką veiklą, o dažnai tapdamas ir mediku, nes krašte medicina nėra išplėtota, čia tapo populiarus. 1982 metais įsteigė Jaunimo sodybą ir mokyklą, į kurią vaikai iš tolimesnių kaimų pėsčiomis vaikščiojo net iki 20 km. Tačiau 1994 metais prasidėjo Ruandos genocidas. Per 100 dienų beveik tris kartus plotu už Lietuvą mažesnėje Ruandoje buvo išžudyta iki milijono gyventojų. Žuvo ir didžioji dalis Jaunimo sodybos vaikų. Mačetėmis ir peiliais nužudyti vaikai, kuriuos H. J.  Šulcas Nepriklausomybės pradžioje buvo atsivežęs ir į Lietuvą. Iš visos sodybos gyvi liko tik 12 vaikų. Pats kunigas žiauraus likimo išvengė, bet buvo persekiojamas. Jį išgelbėjo Jungtinių Tautų kariškiai, priėmę į tanką. Kuriam laikui turėjęs palikti Ruandą, kunigas gyveno Vokietijoje. Po dvejų metų (1996) grįžęs į Ruandą ir surinkęs padėjėjus, atstatė Jaunimo sodybą našlaičiams vaikams, kurių tėvai buvo išžudyti per genčių tarpusavio karus ar mirę iš bado. Sodyboje nuolat gyvena apie 200 našlaičių nuo 2 iki 22 metų. Čia yra įsteigta amatų mokykla, o 2002 m. atidaryta ir gimnazija, kurioje mokosi iki 400 vaikų iš aplinkinių vietovių, netgi sostinės senatorių bei diplomatų vaikai. Dalis auklėtinių mokosi kitose gimnazijose, keli jau studijuoja Vokietijos, Italijos ir Ruandos universitetuose.

Misionieriaus mamai atsiėmus 60 ha gimtinės žemės Kėkštų kaime, Žalgirio seniūnijoje, Kretingos rajone, 2000 m. kunigas įsteigė Labdaros ir paramos fondą "Jaunimo sodyba". Čia savaitgaliais suvažiuoja ir atostogų metu stovyklauja vaikai ir jaunimas iš socialinės rizikos šeimų, našlaičiai bei kiti vaikai, kuriems reikalinga pagalba. Taip pat vyksta įvairūs mokymai bei seminarai, stovyklos vaikams ir suaugusiems.