KAIROS, Naujajame Testamente randamas graikų kalbos žodis, reiškia “Dievo tikslui paskirtas laikas” [trumpiau - “Dievo laikas”]: tai apsisprendimo ir iššūkio laikas, lemtingas momentas. Tai yra galimybė pamąstyti apie save, savo santykius su kitais ir pačiu Dievu.
Kairos rekolekcijos paremtos tikėjimo aspektais – malda, susitaikinimo sakramentu ir Eucharistijos šventimu.
KAIROS rekolekcijos išaugo iš “Krikščionių prabudimo” programos, kurią 1965 metais sukūrė grupė kunigų, vienuolių ir pasauliečių Bruklino vyskupijoje. Ši programa sparčiai populiarėjo ir plėtėsi, 1968 metais pasiekdama 12 valstijų. Ji buvo adaptuojama ir vystoma II Vatikano susirinkimo dvasioje. 1979 programai suteiktas KAIROS pavadinimas.
KAIROS principai pagrįsti krikščioniška įsikūnijimo teologija, kuri mato Dievo apsireiškimą kaip nuolatinį procesą visuose žmonėse ir kasdieninėse mūsų gyvenimo patirtyse. KAIROS leidžia išgyventi Dievo draugystę šiame kontekste nauju meilingu būdu. Santykiai su tėvais, šeima ir draugais yra vertinami kaip svarbios Dievo veikimo apraiškos. Šią pagrindinę temą pagilina mokinių ir suaugusių vadovų seminarai ir juos lydinčios diskusijos. Kasdien švenčiama Eucharistija, paskiriamas laikas Susitaikinimo Sakramentui.
KAIROS nėra nei panacėja, nei stebuklas. Tai galimybė pagilinti savo krikščioniškąją patirtį: rekolektantui leidžiama asmeniškai suvokti, kad jis yra priimtinas, sugebantis mylėti ir mylimas. Patirties gelmė priklauso nuo rekolektanto laisvos valios ir atvirumo.
Pagrindinė KAIROS idėja - palaikyti rekolekcijų dvasią kasdienybėje, įgyvendinti rekolekcijų patirtį savo aplinkoje. Kaip sakė šv. Ignacas: “Meilė labiau parodoma darbais, o ne žodžiais.”
